NUOTOLINIS SUSIRINKIMAS

Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija (LJAA) visuotinis narių susirinkimas šiais metais šaukiamas 2023 d. birželio 29 d. 19:00 val. – 21:00 val. Susirinkimas vyks elektroninėmis ryšių priemonėmis, jungiantis į vaizdo konferenciją Zoom platformoje. Nuoroda prisijungimui siunčiama kiekvienam asociacijos nariui el. paštu. Susirinkimo metu bus pristatomi balsavimo raštu rezultatai ir LJAA pranešimas (pilną susirinkimo programą žr. žemiau).

BALSAVIMAS IŠ ANKSTO

Kadangi susirinkimas vyks nuotoliniu būdu elektroninėmis ryšių priemonėmis, galimybė balsuoti pačio susirinkimo metu sudaroma nebus. Todėl asociacijos nariai kviečiami pasinaudoti teise LJAA visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės klausimais balsuoti iš anksto iki 2023 m. birželio 26 d. 18 val., pateikiant LJAA administracijai tinkamai užpildytus bendruosius balsavimo biuletenius. Kaip ir visuotiniame narių susirinkime, taip ir balsuojant iš anksto, sprendžiamojo balso teisę turi visi tikrieji asociacijos nariai, susimokėję narystės mokestį už 2023 ir ankstesnius metus. Vienas tikrasis narys susirinkime turi vieną balsą. Balsavimo teisę turi organizacijos vadovas arba raštiškai vadovo įgaliotas kitas organizacijos atstovas.

BALSAVIMO KLAUSIMAI

Balsavimo biuletenis kiekvienam asociacijos nariui siunčiamas el. paštu. Klausimai, kuriais kviečiame balsuoti raštu (UŽ / PRIEŠ / SUSILAIKAU) yra šie:
⭐️ Darbotvarkės patvirtinimas (sekretoriaus rinkimai, pateikiami dokumentai ir kt.);
⭐️ LJAA 2022 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimas;
⭐️ LJAA 2022 m. veiklos ataskaitos patvirtinimas;
⭐️ LJAA prezidento ir Valdybos narių rinkimai.

TINKAMI BALSAVIMO BŪDAI

Užpildyti bendruosius balsavimo biuletenius ir pateikti savo balsus galima dviem būdais:

Būdas Nr. 1:

LJAA narys turėtų užpildyti balsavimo raštu biuletenį ir pasirašyti elektroniniu parašu. Tinkamai užpildytą ir elektroniniu parašu pasirašytą balsavimo raštu biuletenį siųsti LJAA administracijai el. paštu admin@ljaa.org iki 2023 m. birželio 26 d. 18 val.

Biuletenio pasirašymui su kvalifikuotu parašu tinka bet kuri speciali pasirašymo platforma; LJAA administracija rekomenduoja naudoti „GoSign“. Pasirašant „GoSign“ platformoje, tuščius laukus prašome užpildyti taip:
· Paskirtis: LJAA
· Pasirašantis asmuo: LJAA nario vardas ir pavardė
· Kontaktinė informacija: pasirašančio asmens el. pašto adresas
· Parašo atvaizdo vieta: Pradžioje dešinėje

Būdas Nr. 2:

LJAA narys turėtų atsispausdinti, užpildyti, pasirašyti balsavimo raštu biuletenį, biuletenio originalą išsiųsti registruotu ar paprastuoju paštu adresu: advokatų kontora „VILYS, MEŠKYS ir PARTNERIAI“, skirta: dr. Edvinui Meškiui, adresu: Gedimino pr. 33-2, LT-01104, Vilnius, o nuskanuotą biuletenį atsiųsti LJAA administracijai el. paštu (admin@ljaa.org). Tinkamai užpildyti balsavimo raštu biuleteniai originalai gali būti siunčiami tiek registruotu, tiek paprastuoju paštu. Galiojančiais bus laikomi tie tinkamai užpildyti balsavimo biuleteniai, kurie bus gauti iki 2023 m. birželio 26 d. 18 val.

NUOTOLINIO SUSIRINKIMO PROGRAMA

Visi balsavimo rezultatai bus suskaičiuoti iki nuotolinio susirinkimo ir paskelbti susirinkimo metu.
· 19:00 – 19:30 LJAA 2022 m. veiklos, finansinės atskaitomybės pristatymas. Balsavimo rezultatai;
· 19:30 – 20:30 LJAA 2023 m. veiklos planų pristatymas ir išrinktų kandidatų pasisakymai;
· 20:30 – 21:00 Klausimai – atsakymai
· 21:00 Pabaiga

PAPILDOMA INFORMACIJA IR DOKUMENTAI

· LJAA administracija laukia asociacijos narių balsavimo biuletenių ir susitikimo su nariais nuotoliniu būdu!
· Papildoma informacija teikiama el. p. admin@ljaa.org
· Naują LJAA įstatų redakciją ir visuotiniam narių susirinkimui teikiamus tvirtinti dokumentus rasite adresu: https://ljaa.org/dokumentai/. Šie dokumentai bus siunčiami ir el. paštu kartu su pranešimu apie susirinkimą;
· Primename, kad kiekvienas LJAA narys privalo mokėti narystės mokesčius už einamuosius metus metų pradžioje, bet ne vėliau kaip iki Visuotinio narių susirinkimo momento. Šiuo atveju balsuoti galėsite tik tada, jeigu esate tinkamai įvykdę šią pareigą.

1. PRANEŠIMAS LJAA ŠAUKIAMAS VISUOTINIS 2023 M

2. LJAA Veiklos-ataskaita_2022.

3. LJAA Metinis pranesimas_2022.

4. LJAA Aiškinamasis raštas_2022
5. LJAA_Balsavimo-biuletenis_2023

Dr. Edvinas Meskys
LJAA prezidentas

Šį projektą kūrė daug LJAA narių ir pagrindinis motyvas buvo padėti Ukrainos pabėgėliams, tačiau toks įvertinimas ir patekimas tarp atrinktų projektų mums yra didžiulis pripažinimas ir garbė.

Memorandumą ir visus prie jo atsiradimo dirbusius narius rasite: https://lnkd.in/dhf2MTum
Plačiau apie nominantus: https://lnkd.in/eXBvEGgA

Kartu su valdybos nariais Antanas Jonikaitis ir Santa Černiūtė vyksime išklausyti sprendimo ir tikimės parsivežti apdovanojimą.

Mūsų kelionę į sėkmę lydi asociacijos rėmėjai:
⭐️ Lewben,
⭐️ VILYS, MEŠKYS & PARTNERS LAW FIRM ir
⭐️ PRIMUS Legal Advisors.

Pagarbiai
Dr Edvinas Meškys
LJAA prezidentas, advokatas

El. leidinyje – profesionalių teisininkų atsakymai į aktualiausius klausimus apie santuokos nutraukimą

Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija (LJAA) pristato savo narių parengtą elektroninį leidinį „SKYRYBOS: atsakymai į aktualiausius klausimus“, kurį sudaro 12 temų, aktualiausių besirengiantiems nutraukti santuoką arba jau pradėjusiems šį procesą. Parsisiųsti leidinį iš LJAA tinklalapio https://ljaa.org/ bei jį skaityti, juo dalintis su kitais galima nemokamai.

Leidinyje, kuris yra straipsnių rinktinė, pateikiama informacija apie tai, kokie turėtų būti pirmieji žingsniai, pradedant santuokos nutraukimo procesą bei kokie yra santuokos nutraukimo būdai, kaip įvertinti sutuoktinio kaltę ar padarytą neturtinę žalą, kas yra mediacija, ką reikėtų apgalvoti ir įvertinti sprendžiant klausimus dėl turto padalinimo bei įsipareigojimų kreditoriams. Taip pat dėmesio skiriama temoms, susijusioms su vaikų teisine padėtimi po santuokos nutraukimo: kaip nustatoma jų nuolatinė gyvenamoji vieta, bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), vaikų išlaikymo dydis. Atsižvelgiant į tai, kad skyrybos vyksta ir tarp sutuoktinių, gyvenančių skirtingose valstybėse, leidinyje aptariami ir tokio proceso ypatumai bei kiti klausimai.

„Teisininkų profesinis tikslas – saugoti ir ginti žmogaus teises, todėl šis leidinys – tai dar vienas mūsų siekis paprastai paaiškinti praktines problemas tiems, kurie su jomis susiduria. Tikime, kad daugeliui skaitytojų šios koncentruotos informacijos užteks problemai išspręsti, tuo tarpu kitiems padės suprasti situacijos kompleksiškumą ir kreiptis pagalbos į teisininkus. Abiem atvejais džiaugsimės, jeigu mūsų asociacijos narių žinios prisidės prie stabilesnės ir aiškesnės teisinės sistemos kūrimo“, – teigė elektroninio leidinio idėjos autorius, LJAA prezidentas ir “VILYS, MEŠKYS ir PARTNERIAI” partneris advokatas dr. Edvinas Meškys.

Leidinio „Skyrybos: atsakymai į aktualiausius klausimus“ vyriausioji redaktorė LJAA Informacinio komiteto narė, advokato padėjėja Snieguolė Miceikaitė atskleidė, kad leidinio turinys sudarytas, atsižvelgiant į dažniausiai pasitaikančius klientų klausimus, kurių sulaukia praktikuojantys advokatai ir advokatų padėjėjai. „Taip ir gimė sumanymas skaitytojams pateikti konkrečią, glaustą, teisiškai tikslią ir esminę informaciją su skyrybomis susijusiais klausimais viename leidinyje, kad skaitytojams nereikėtų gaišti laiko ir ieškoti atsakymų skirtinguose šaltiniuose, interneto platybėse, kur, reikia pripažinti, pasitaiko ir klaidingos informacijos ir teisės aktų interpretavimo. Santuokos griūtį išgyvenantys asmenys ir taip jaučiasi sutrikę, išgyvena emocijų sumaištį, taigi jiems teikiama informacija turi būti tiksli ir teisinga, kad dar labiau nekomplikuotų situacijos“, – akcentavo S. Miceikaitė.

LJAA Informacinio komiteto pirmininkė Dovilė Urnikienė pasidžiaugė, kad LJAA nariai entuziastingai priėmė idėją rengti vienai teisinei tematikai skirtų tekstų rinkinį ir noriai dalyvavo šiame projekte. Taigi šiuo metu LJAA Informacinis komitetas svarsto galimybę išleisti dar keletą kitų leidinių, pavyzdžiui, skirtų darbo, paveldėjimo, statybų, daugiabučių namų administravimo ar kitiems aktualiems teisės klausimams. „LJAA nariai nuolat rengia straipsnius teisinėmis temomis, kurie publikuojami įvairiose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, su kuriomis sėkmingai bendradarbiaujame. Tad tokią pačią misiją – teisinius dalykus paaiškinti paprasta ne teisininkams suprantama kalba, pateikiant įžvalgų iš darbo praktikos – tęsime ir rengdami elektroninius leidinius“, – teigė D. Urnikienė.

LEIDINĮ SKAITYKITE PASPAUDĘ ANT NUOTRAUKOS:

LJAA yra 30-uosius gyvavimo metus skaičiuojanti organizacija, vienijanti tikruosius narius (advokatus, advokatų padėjėjus) bei kandidatus į tikruosius narius (teisės studentus, kitus teisininkus). Šiuo metu LJAA iš viso priklauso daugiau kaip 430 narių.

Šis amžius puikiai atspindi Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija – LJAA benduomenę, kuri šiuo metu yra kaip niekada aktyvi ir matoma. Turime virš 420 narių ir vis augame.

Ši sėkmė nebūtų įmanoma ir be žmonių, kurie padėjo pagrindus asociacijos egzistavimui – tai mūsų Garbės Nariai (https://ljaa.org/apie-mus/garbes-nariai/).

Norėjome jiems padėkoti už savo skirtą laiką, jėgas ir protą per visą LJAA gyvavimą, tad šiandien kelias valandas vėlyvųjų pusryčių metu prisiminėme įdomias istorijas, asociacijos idėją ir ateities perspektyvas.

LJAA Valdybos vardu dėkoju visiems, kurie sugebėjo atvykti ir Kempinski Hotel Cathedral Square Vilnius ir Telegrafas už šiltą priėmimą. ⭐️

#LJAA #JauniejiAdvokatai #29Metai #GarbėsNariai

Šių metų kovo 30 d. Nacionalinėje Mažvydo bibliotekoje vyks forumas „Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas, įgijus kitos valstybės pilietybę. Kokia nauda Lietuvai?“, kuriame diskutuos, profesinėmis žiniomis, įžvalgomis ir kitų šalių patirtimis dalinsis konstitucinės ir tarptautinės teisės profesionalai iš Lietuvos ir diasporos, įvairių organizacijų atstovai.

Nors iki 2024 m. gegužės mėnesį kartu su Prezidento rinkimais vyksiančio referendumo dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos šalies pilietybę, liko metai, penkios forumą rengiančios organizacijos (Pasaulio lietuvių bendruomenė, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, „Global Lithuanian Leaders“ kartu su teisės profesionalus vienijančiomis organizacijomis Lietuvos teisininkų draugija ir Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija) siekia patraukti visuomenės dėmesį, akcentuodamos jau seniai egzistuojančią problemą: kasmet daugybei Lietuvos Respublikos piliečių dėl šiuo metu galiojančių įstatymų tenka atsisakyti Lietuvos pilietybės. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2022 m. tokių atvejų buvo 671, 2021 m. – 1000, 2020 m. – 1252. Už šių skaičių slypi skaudžios istorijos, kai LR piliečiai jaučiasi priversti išsižadėti savo valstybės, nors norėtų ir toliau būti naudingi Lietuvai. Tarp jų rastume ir žmonių, kurie sausio 13-ąją rizikavo gyvybe įrodydami savo ištikimybę Lietuvai, bet vėliau dėl finansinių, asmeninių, profesinių priežasčių atsidūrė užsienyje.

1992 m. priimtoje LR Konstitucijoje yra įtvirtintas draudimas būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, išskyrus atskirus atvejus. Nauja Lietuvos piliečių karta, gimusi Lietuvoje ir kalbanti gimtąja kalba, šiandien neturi galimybės išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybės, įgydama kitos šalies pilietybę. Galiojant draudimui, šie piliečiai kartais priversti rinktis kitos valstybės pilietybę. Per 33 nepriklausomybės metus iš Lietuvos išvyko daugiau kaip 750 000 Lietuvos gyventojų, kuriems svarbu išsaugoti nepertraukiamą teisinį ryšį su gimtine ir Lietuvos valstybe. Tai ypač aktualu Rusijos agresijos Ukrainoje akivaizdoje, nes LR piliečiai, gyvenantys užsienyje, atlieka reikšmingą vaidmenį atstovaudami Lietuvos interesams ir padėdami užtikrinti jos saugumą.

Teisė turi atspindėti pasikeitimus visuomenėje
„Lietuvai esant mažai ir diasporinei valstybei, kai dėl įvairių priežasčių didelės mūsų tautiečių bendruomenės gyvena užsienyje, kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio išsaugojimas yra ypač svarbus – kad būtume didesni ir augtume, kad neišnyktume milžiniškame tautų ir valstybių sūkuryje, – sako JAV ir Lietuvoje dirbantis teisininkas Jonas Bružas, Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos pirmininkas. – Forume bus aptarti teisiniai pilietybės išsaugojimo aspektai: kokia yra šiandieninė padėtis ir kodėl įstatymai negali likti tokie, kokie buvo sukurti 90-ais metais. Teisė, kaip ir visuomenė, nėra statiški reiškiniai – jie keičiasi, teisė turi atspindėti pasikeitimus visuomenėje. Bus pažvelgta į Lietuvos Konstituciją ir įstatymus šiuolaikinių laisvų ir demokratinių valstybių kontekste – matysime, kaip šių valstybių pilietybės teisė keičiasi globalizacijos procesuose, kai žmonės gali gyventi ir dirbti skirtingose šalyse tuo pačiu metu, kad siekiama išsaugoti kiek įmanoma daugiau savo piliečių, kurie, kad ir negyvena šalyje, turėtų tą stipriausią žmogaus ryšį su savo valstybe – pilietybę.“
„Lietuva šiandien vertina įvairius užsienio darbo jėgos pritraukimo į Lietuvą variantus, o Lietuvos piliečiai, gimimu įgiję pilietybę, jos sparčiai netenka, prarasdami nepertraukiamą teisinį ryšį su tėvyne. Toks teisinis reguliavimas yra žalingas ir trumparegiškas mažai diasporos valstybei“, – apie svarbią problemą įspėja Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos narys, advokatas JAV Gediminas Ramanauskas.

Kuo skiriasi sąvokos „pilietybės išsaugojimas“ ir „dviguba pilietybė“
Impulsą surengti šį forumą davusi Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke akcentuoja, kad daugelis žmonių, o dažnai ir žiniasklaida, klaidingai įsivaizduoja „pilietybės išsaugojimo“ esmę. Vartojama klaidinanti ir visiškai nederanti „dvigubos pilietybės“ sąvoka. D. Henke sako: „Labai svarbu suvokti, kad ir šis forumas, ir PLB kalbėdami apie pilietybės išsaugojimą turi galvoje „gimstant gautos pilietybės išsaugojimą“. Tokiu atveju kalbame apie stiprų nekraujo ryšį su savo valstybe, tam tikrą tautinį tapatumą. Jeigu tai būtų ne gimstant gautos pilietybės išsaugojimas, reikštų, kad, pavyzdžiui, vokietis gyvendamas Lietuvoje gauna lietuvišką ir išsaugo savo vokišką pilietybę. Pastarasis atvejis būtų dvigubos pilietybės klausimas. PLB pasisako už tai, kad gimdamas (arba per tėvus) Lietuvos pilietybę gavęs asmuo galėtų ją išsaugoti net persikėlęs gyventi į kitą šalį. Teisiškai tai jau dabar yra legalu: viena iš išimčių numato, kad iki 1990 m. išvykusieji žmonės, jų vaikai ir vaikaičiai tai padaryti gali, o tie, kurie išvyko po 1990 m., negali. Tai didelė diskriminacija! De facto tai bus du (kai kuriais atvejais gal net trys) pasai, bet de jure tai yra Lietuvos valstybės paso, besiremiančio mūsų tapatybe, išsaugojimas. Šį niuansą būtina suprasti, nes atrodo, kad Lietuva „kažką duos“. Netiesa! Mes prašome, kad Lietuva neatimtų to, ką žmogus jau gavo su savo krauju, ir tai yra didžiulis skirtumas.“

LR piliečių praradimas būtų netektis valstybės pažangai
„Global Lithuanian Leaders“ (GLL) direktorė Marija Šaraitė, komentuodama, kodėl jos vadovaujama organizacija laiko šį forumą reikšmingu ir prisijungė prie jo rengimo, pasakoja, kad GLL vienija diasporos profesionalus daugiau nei 60 valstybių. Atstovaudami pustrečiam tūkstančiui narių ir 25 profesionalų klubams GLL atliepia jų poreikius ir interesus, o Lietuvos pilietybės išsaugojimo klausimas daugelį jų liečia asmeniškai – dauguma organizacijos narių yra emigravę po Nepriklausomybės atkūrimo, tad jiems greičiausiai negalioja jokios šiuo metu taikomos įstatymų išimtys, nors jų karjeros pasiekimai, nuopelnai, patirtys ir žinios labai vertingos Lietuvai. „Šių Lietuvos Respublikos piliečių praradimas būtų netektis valstybės pažangai“, – pabrėžia M. Šaraitė. Paklausta, kokie GLL nariai susiduria su Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo dilema, ji vardija mokslininkus, kurie daug metų atlikdami tyrimus užsienio valstybėje, bet neturėdami jos pilietybės, negali gauti stipendijų savo tyrimams vystyti, užsienio valstybės tarnyboje norinčius dirbti profesionalus, su užsieniečiais šeimas kuriančius lietuvius ir kt.

Ar bausime už norą gyventi užsienyje
Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija (LJAA) – viena iš forumo organizatorių. LJAA ne tik siekia ugdyti jaunuosius teisės profesionalus, bet ir stengiasi šviesti visuomenę teisinėmis temomis bei prisidėti prie teisinių problemų sprendimo. LJAA prezidentas, advokatas dr. Edvinas Meškys sako: „Mūsų asociacijos bendruomenę sudaro nariai iki 45 metų, todėl būtent ši teisininkų dalis yra atviresnė galimybėms kitose pasaulio valstybėse, kai kurie iš narių jau gyvena ir dirba užsienyje bei susiduria su Lietuvos pilietybės išsaugojimo problema. Dėl šios priežasties mums, kaip advokatams, labai svarbu, kad niekas dėl savo pasirinkimo nebūtų diskriminuojamas. Lietuvos pilietybę mūsų tautiečiai įgijo gimimu, todėl neatrodo teisinga juos bausti už norą gyventi užsienyje.“

Forumo programa
Forumo programoje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos narys, advokatas iš JAV Gediminas Ramanauskas skaitys pranešimą „Pilietybės išlaikymo reglamentavimas Lietuvoje: Status Quo“, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro vadovė dr. Ilona Strumickienė skaitys pranešimą „Diaspora Lietuvai“, specialistų diskusiją „Lietuva kitų modernių valstybių kontekste“ ves VU Teisės fakulteto dekanas doc. dr. Haroldas Šinkūnas. Taip pat vyks vieša specialistų diskusija „Gimimu įgytos pilietybės nauda Lietuvai – tikros istorijos“, o renginį apibendrins pranešimai „Perspektyvos ir kas toliau?“.

Ar dėl laikmetį neatitinkančių įstatymų galime „mėtyti“ savo piliečius
„Nors dalis Forumo susijusi su teisiniais klausimais, tačiau pagrindinis akcentas – tai žmonių emocijos, jų patirtys skirtingose šalyse, jų išgyvenimai dėl to, kad, norėdami įsilieti į užsienio šalių bendruomenę ir turėti tokias pačias teises, jie privalo atsisakyti Lietuvos pilietybės, savo ištakų, galimybės neribotai lankyti artimuosius ar gimines. Tai patiria Lietuvoje gimę ir užaugę piliečiai, kurie myli Lietuvą ir nori ją garsinti pasaulyje, nori jai padėti ir palaikyti, tačiau dėl savo pasirinkimo gali netekti to ryšio. O trečios ar ketvirtos kartos asmuo, kuris nekalba lietuviškai, nesupranta mūsų papročių, nežino istorijos ir niekada nėra buvęs šioje šalyje, bet patenka į įstatymo išimtį, gali atsikurti Lietuvos pilietybę. Taigi, kyla klausimas, ar antruoju atveju asmenys gali atkurti Lietuvos pilietybę, nes daugiau nusipelno mūsų šaliai?“, – kalba dr. E. Meškys. Kiekvieną besirūpinantį Lietuvos gerove ir ateitimi jis kviečia susimąstyti: „Ar tikrai turime tokią prabangą „mėtyti“ savo piliečius tik dėl to, kad įstatymai nebeatitinka šių dienų realijų? Visiškai akivaizdu, jog prieš daugiau nei 30 metų kurtos Konstitucijos kūrėjai tuo metu pagrįstai įžvelgė galimas rizikas, tačiau, ar jos pagrįstos šiandien?“
Antrindamas jam apie forumo naudą Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos pirmininkas Jonas Bružas sako: „Man, kaip teisininkui, yra įdomi diskusija apie Lietuvos Konstituciją ir įstatymus šiuolaikinių, laisvų ir demokratinių valstybių kontekste, taip pat dabartinių Lietuvos įstatymų, reglamentuojančių pilietybę, apžvalga, kur Pilietybės įstatymas jau dabar ir be referendumo numato įvairiausių išimčių, kai Lietuvos pilietis gali turėti ne tik Lietuvos pilietybę, ir kartais atrodo, kad šiandien yra sunkiau išsaugoti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę lietuviams, įgijusiems kitų šalių pilietybę, nei žmonėms, iš kitur atvykusiems gyventi į Lietuvą.“

Ne visi yra girdėję apie naujausius siūlymus dėl referendumo formuluotės ar apie konstitucinio įstatymo dėl pilietybės projektą
Forume bus pristatyta planuojamo 2024 m. referendumo formuluotė ir pagrindinės konstitucinio įstatymo projekto nuostatos. VU Teisės fakulteto prodekanė, Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkė doc. dr. Vigita Vėbraitė aiškindama forumo svarbą visuomenei pabrėžia: „Manyčiau, net ir teisininkai yra nepakankamai girdėję apie naujausius siūlymus dėl referendumo formuluotės ar apie konstitucinio pilietybės įstatymo projektą.“ Pritardama Daliai Henke, Vigita Vėbraitė teigia, kad dalis žmonių žino tik sąvoką „dviguba pilietybė“ ir nesigilina į daugybinės pilietybės sampratas, taip pat į kitose pasaulio valstybėse suteikiamas galimybes išsaugoti pilietybę: „Visi forumo organizatoriai tikisi, kad renginys pradės aktyvias diskusijas šiais klausimais. Labai džiugu, kad kartu diskutuoti galės teisininkai, gyvenantys Lietuvoje ir užsienyje. Be to, dalyvaus ir nemažai aktyvių visuomenininkų, kurių požiūris visuomet turi būti svarbus, svarstant svarbiausius klausimus valstybėje. Tokių galimybių pasitaiko tikrai retai. Iš Lietuvos teisininkų draugijos pasižadame, kad tai tik pirma tokia diskusija. Renginių referendumo ir pilietybės išsaugojimo tema organizuosime ir ateityje, ne tik Vilniuje, bet ir įvairiuose regionuose. Lietuvos teisininkų draugija yra organizacija, veikianti teritoriniu principu ir turi savo skyrius įvairiuose miestuose bei miesteliuose.“

Kitų šalių patirtis
Advokatas dr. E. Meškys pastebi, kad daugybinės pilietybės ribojimai paprastai labiau pastebimi Rytų Europoje, kuri galimai įžvelgia tam tikras „nedraugiškų šalių“ rizikas. Vakarų Europos ar ypač JAV teisininkai žiūri daug paprasčiau, nes visas tariamas rizikas galima išspręsti teisinėmis priemonėmis, jie koncentruojasi į norą užtikrinti, kad jos piliečiai jaustųsi vienodai reikšmingi – tiek gyvendami savo šalyje, tiek ir išvykę gyventi kitur.
„Lietuvos pilietybės teisinis reguliavimas, teisės doktrina ir taikymo praktika yra itin griežti, lyginant su kitomis Vakarų Europos šalimis. Yra tik keletas Europos valstybių, kuriose pilietybės santykiai reguliuojami Konstitucijoje. Europoje gausu diasporos valstybių, kurios suteikia galimybę būti kelių valstybių piliečiais, numato plačias daugybinės pilietybės draudimo išimtis arba netaiko draudimo būti kelių valstybių piliečiais. Pavyzdžiui, Airijoje leidžiama daugybinė pilietybė, bet yra ribojamos teisės rinkti ar kandidatuoti į tam tikras valstybės tarnybos pareigas“, – primena Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos narys, advokatas iš JAV G. Ramanauskas.
PLB pirmininkė D. Henke dalinasi Lietuvos artimiausios kaimynės Latvijos pavyzdžiu – ši savo dydžiu ir piliečių skaičiumi už Lietuvą mažesnė šalis gimstant įgytos pilietybės išsaugojimą išsprendė jau prieš dešimtmetį. Viešojoje erdvėje po to nebuvo minimas nei masinis savos pilietybės atsiėmimas (jei kas anksčiau buvo priverstas jos atsisakyti), nei padidėjęs kitų šalių pilietybės įgijimas, nes turima latviška pilietybė išsaugoma bet kokiu atveju. „Nieko blogo neįvyko. Tad kodėl mes, lietuviai, taip bijome? Tokios baimės – sovietizmo reliktai. Juk pasaulis pasikeitė, yra judėjimo teisė, darbo teisė tarp ES šalių, – samprotauja D. Henke. – Austrijoje pilietybės įstatymas pilietybės labai griežtas, tačiau jame egzistuojančios išimtys padengia esminius gyvenimo atvejus ir nesukelia piliečiams diskriminacijos jausmo, kas, deja, vyksta Lietuvoje.“

Istorija liudija apie užsienio lietuvių, turinčių kitos šalies pilietybę, naudą Lietuvai
PLB pirmininkė primena, kodėl aktyvi ir pilietiška diaspora, išsaugojusi Lietuvos pilietybę, naudinga istorinėje Lietuvos teritorijoje gyvenantiems lietuviams: „Atminkime, kaip praeityje mūsų diaspora ir jos organizacijų nariai pasišventę gynė Lietuvą. Jie galėjo teisiškai tai daryti, nes buvo tų šalių piliečiai. Juk jeigu neturėdamas JAV pilietybės parašysi laišką į Kongresą, kongresmenai į jį nereaguos, neturėdami teisinio pagrindo atstovauti tavo interesams. (Kalbėdamas apie tai šių dienų patirtimi diskusijoje dalinsis ir advokatas JAV G. Ramanauskas.) Vokietijos tuometinėje sostinėje Bonoje vyko aktyvios demonstracijos už Lietuvos nepriklausomybę, kad būtų nepripažinta Sovietų Sąjungos aneksija. Į tas demonstracijas ėjo Vokietijos piliečiai, turintys lietuviškas šaknis! Paprastai sakant, Lietuvos gyventojams tiesiog naudinga, kad tarp gyvenančių kitose šalyse Lietuvos piliečių būtų kuo daugiau tų, kurie savąją pilietybę gali išsaugoti, net ir įgydami kitos šalies pilietybę“.

Pilietybės išsaugojimas liečia kiekvieną
Forumo organizatoriai kviečia teisininkus, žiniasklaidą, plačiąją visuomenę aktyviai dalyvauti forume, kad būtų kuo žinomesnė egzistuojanti problema, kurios sprendimas tik iš pirmo žvilgsnio aktualus mažai grupei žmonių – išvykusiesiems iš Lietuvos. Giliau pažvelgus, tai liečia kiekvieną besirūpinantį Lietuvos gerove. 2019 m. įvykusio referendumo metu beveik 75 proc. balsavusių LR piliečių pasisakė už LR pilietybės išsaugojimą (tarp balsavusiųjų užsienyje – absoliuti dauguma), bet pakeisti LR Konstitucijai pritrūko balsų. Kad 2024 m. vyksiančiame referendume dėl gimstant įgytos pilietybės išsaugojimo dalyvautų kuo didesnis skaičius žmonių, būtina iš anksto kuo daugiau kalbėti ir diskutuoti šiuo Lietuvos saugumui ir augimui svarbiu klausimu.

Kaip dalyvauti forume
Pilietybės forumas „Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas, įgijus kitos valstybės pilietybę. Kokia nauda Lietuvai?“ vyks hibridiniu būdu. Norintys dalyvauti gyvai Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje turi registruotis užpildydami registracijos formą https://bit.ly/PilietybesForumas

FB nuoroda – https://www.facebook.com/events/1292222607994436

Renginio transliacija – kovo 30 d. 15-18 val. (LT laiku) bus tiesiogiai transliuojama lrt.lt portale, vėliau įrašas bus skelbiamas lrt.lt mediatekoje.

Straipsnio autorė: Jolita Zykutė

Šventėje kviečiame dalyvauti visus Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narius. Daugiau informacijos rasite LJAA skirtoje uždaroje grupėje.

Pagarbiai
Dr, Edvinas Meškys
LJAA prezidentas, advokatas

Mintimis mus palaikė iš Valdybos (Ramunė Juškaitė Lapšienė ir Karolis Kaklys) bei rėmėjai:
Justas Vilys ir Partneriai,
Lewben ir Lewben Art Foundation bei
Countline mokymai.

#LJAA #JauniejiAdvokatai #Asociacija #Susitikimas su #rėmėjais #Kempinski #Telegrafas #Vilnius

Nominacijas pristato:

1) LJAA Ateities Advokatas 2022 – advokatų kontora “VILYS ir Partneriai”:

2) LJAA Metų Advokato Padėjėjas 2022 – advokatų kontora “PRIMUS”

3) LJAA Metų Jaunasis Advokatas 2022 – integruotų verslo paslaugų įmonė “Lewben”

Konkurso sumanytojas ir globėjas – Dr. Edvinas Meškys:

Dr. Edvinas Meškys, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos prezidentas

Konferencijos tikslai – atsakyti į klausimus:
– Ko iš studijų tikisi ateities teisininkai?
– Ką advokatams reikia žinoti apie „ESG“ ir tvarumą?
– Ar Lietuvos advokatas gali būti reikalingas užsienio teisėkūroje ir teisės taikyme?
– Kokios technologijų ir duomenų panaudojimo advokato darbe galimybės ir grėsmės?
– Ar advokatai tinkamai pasiruošę kibernetinėms atakoms?
– Kaip advokatui tinkamai komunikuoti socialinėje erdvėje?

RĖMĖJAI:

• integruotų verslo paslaugų įmonė „LEWBEN“ (www.lewben.com);
•  advokatų kontora „Primus Legal Advisors“ (www.primuslegal.eu);
• advokatų kontora “VILYS ir partneriai” (www.vilys.lt).

Papildomų prizų konkursui steigėjai:

• mokymų įmonės „Countline“ (www.countline.lt);
• stilingų rūbų ir aksesuarų profesionaliam įvaizdžiui „E&M TIES Gentlemen Store“ (www.emties.lt);
• INFOLEX (www.infolex.lt).

Informaciniai partneriai ir draugai – INFOLEX ir Lietuvos Advokatūra.

PROGRAMA:

Konferencijos moderatorius – Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius
LJAA konkurso sumanytojas ir globėjas – LJAA prezidentas, advokatas dr. Edvinas Meškys

9.00 – 9.15 Dalyvių registracija
9:15 – 9.30 Konferencijos atidarymas ir įžanginis žodis:

• Ewelina Dobrowolska, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministrė
• Mindaugas Kukaitis, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas
• Dr. Edvinas Meškys, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) prezidentas ir advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ advokatas ekspertas

9.30 – 10.00 APDOVANOJIMAI: „LJAA Metų Jaunasis Advokatas 2022“, „LJAA Metų Advokato Padėjėjas 2022“ ir „LJAA Ateities Advokatas 2022“ konkurso nugalėtojų paskalbimas

10.00 – 10.40 DISKUSIJA: Ko iš studijų tikisi ateities teisininkai ir ką jiems gali pasiūlyti Lietuvos universitetai?

• Prof. dr. Dainius Žalimas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas
•  Doc. dr. Haroldas Šinkūnas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas
• Prof. dr. Paulius Pakutinskas, Mykolo Romerio universiteto Legaltech centro vadovas

10:40 – 11:05 „LEWBEN“ pranešimas: ESG – nuo koncepcijos iki įtakos teisininko darbui.

• Inga Karaliūnaitė, integruotų verslo paslaugų teikėjos „Lewben“ tvarumo ir aplinkosaugos ekspertė.

11.05 – 11.30 Kavos pertrauka

11:30 – 12:15 „PRIMUS LEGAL ADVISORS“ diskusija “Ateities advokato darbas – tai ėjimas su klientu ČIA ir DABAR”.

• Diskusijos moderatorius: Andrius Lukašonokas, advokatų kontoros PRIMUS asocijuotas partneris
• Lina Vigraitė, Kūrybinės agentūros EZCO vadovė
• Mindaugas Kežionis, SIGN ON TAB, UAB vienas iš steigėjų ir vadovas
• Vytenis Koryzna, ENEFIT, UAB vadovas
• Ernesta Žiogienė, advokatų kontoros PRIMUS vadovaujanti partnerė (Lietuvoje)

12:15 – 13.00 „VILYS IR PARTNERIAI“ diskusija: Advokatai kaip „in-house“ teisininkai. Misija (ne)įmanoma?

• Justas Vilys, advokatų kontoros „VILYS ir partneriai“ vadovaujantysis partneris, diskusijos moderatorius
• Dr. Andrius Smaliukas, advokatų kontoros „Milašauskas, Martinkutė, Smaliukas ir Partneriai“ vadovaujantysis partneris
• Mindaugas Civilka, advokatų kontoros “TGS Baltic” partneris
• Dr. Edvinas Meškys, LJAA prezidentas ir advokatų kontoros “Ellex Valiunas” advokatas ekspertas

13.00 – 14.00 Pietų pertrauka

14:00 – 14.30  Ar įmanoma išaugti savo jurisdikcijos marškinėlius? Teisinių paslaugų galimybės užsienio šalių teisėkūros ir teisės taikyme.

• Andrius Šimkus, advokatų kontoros „Sorainen“ ekspertas

14.30 – 15.00 Trys marketingo įgūdžiai, kurių rytoj reikės labiau negu vakar.

• Neringa Petrauskaitė, „We Are Marketing“ partnerė, strategė

15.00 – 15.45 DISKUSIJA: Technologijų ir duomenų panaudojimas advokato darbe: atsiveriančios galimybės ir didėjančios grėsmės

•  KeyNote Speech by Michael Thiessmeier, Chair of U.S. National AI and Cybersecurity ISAO, on the topic “Cyber security: Get ready for the unpredictable legal work?” (pranešimas anglų kalba, transliacija iš JAV)

• Miglė Petkevičienė, advokatų kontoros “Ellex Valiunas” partnerė
• Viktoras Daukšas, DeBunk.org vadovas
• Ąžuolas Čekanavičius, advokatų kontoros “Ellex Valiunas” asocijuotasis partneris

15.45 – 15.50 Konferencijos uždarymas

REGISTRACIJA – baigta

Organizatoriai pasilieka teisę koreguoti programos turinį ir / ar atsisakyti įleisti į konferenciją asmenis be registracijos ar dėl kitų svarbių priežasčių.

Pagarbiai
LJAA Valdybda

2022-07-12 d. LJAA prezidentas dr. Edvinas Meškys dalyvavo “Labas rytas, Lietuva” laidoje LRT studijoje ir kartu su vėdėja Ugne Sipare diskutavo apie gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį:
ar sutarties apskritai reikia;
ar reikia teisininkų pagalbos;
kas atsako už kaimyno buto užpylimą;
kas turi atlikti remontą;
kokios dažniausios klaidos.

Teisiniai #patarimai:
Aprašykite nuomojamą objektą (butas/namas/kotedžas ar pan., adresas, plotas, kambarių skaičius);
Nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo tvarka (nenumačius datos mokėjimas iki kito mėnesio 20 d.);
Komunalinių mokesčių dydis ir mokėjimo tvarka;
Aprašykite patalpose esančius baldus ir įrangą bei numatykite vertę. Geriausia padaryti patalpų nuotraukas bei video įrašą, užfiksuoti trūkumus;
Išsiaiškinkite, ar patalpos draustos.
✅ Turto draudimas apsaugos nuomininką dėl žalos nuomojamam butui / turtui,
✅ valdytojo civilinės atsakomybės draudimas suteiks apsaugą prieš kitus asmenis (pvz., dėl kaimyno buto užpylimo);
#Remontas. Kas ir ką privalo remontuoti. Bendra taisyklė:
✅ #Nuomotojas atlieka kapitalinį remontą (pagrindinės konstrukcijos (sienos, lubos) bei komunikacijų instaliacijos (vandentiekis, elektros įvadai);
✅ #Nuomininkas daro einamąjį remontą (sienų dažymas, pataisymai);
Sutartis turi aiškiai numatyti, ar Nuomotojui suteikiama teisė vienašališkai keisti nuomos mokesčio dydį (pvz., pagal Vartotojų kainų indeksą ar numatytu dydžiu %).
❌ #Draudžiama sutartyje numatyti Nuomotojo teisę keisti nuomos mokesčio dydį daugiau kaip 1️⃣ kartą per metus;
Registruokite Nuomos sutartį, jeigu norite turėti galimybę šį nuomos faktą panaudoti prieš kitus asmenis (pvz., registruota sutartis lieka galioti net ir pardavus butą kitam savininkui).

LJAA narių straipsnius teisinėmis temomis galite skaityti:
– DELFI;
– LRT.lt;
– Pajūrio Naujienos;
– INFOLEX;
– Teise.Pro.

Teisinius komentarus dažniausiai girdėsite per radijo stotį “M1 PLIUS”, o šių komentarų įrašus rasite radijo stoties Facebook paskyroje.