Karštos diskusijos dėl advokato profesijos
Vilnius, spalio 12 d. penktadienį Teisingumo ministerijoje vykusi Lietuvos advokatūros ir Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos organizuota konferencija „Advokato profesija besikeičiančioje visuomenėje“ išprovokavo karštas prelegentų diskusijas ir sutraukė nemažą būrį apie advokato profesiją svajojančių klausytojų.
Atidarydamas konferenciją Advokatų tarybos pirmininkas dr. Leonas Virginijus Papirtis pabrėžė, jog surengtoje diskusijoje aktualu išgvildenti advokato darbo formų klausimą, paragino jaunuosius advokatus aktyviau dalyvauti jiems skiriamuose mokymuose. „Civilinė apyvarta sustotų be advokatų“, – pažymėjo Lietuvos advokatūros vadovas. Jo mintį pratęsė Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos atstovė Simona Oliškevičiūtė-Cicėnienė nurodydama aktualiausias advokatų korporacijos vidaus problemas, į kurias reikia pažvelgti iš išorės. Konferencijos iniciatorė pasidžiaugė gražia tradicija – kartą per metus bendroje diskusijoje susitikti jauniems ir vyresniems korporacijos nariams.
Advokato profesijos ir teisinių paslaugų rinkos vystymosi tendencijų apžvalgą vedė advokatų kontoros LAWIN vadovaujantysis partneris Rolandas Valiūnas. Vertinimus, ko tikėtis Lietuvoje, išsakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius, Lietuvos advokatūros vadovybė – pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis ir jo pavaduotoja Liudvika Meškauskaitė. Požiūrį dėl inovacijų advokatų profesinės veiklos ir savivaldos organizavime pabrėžė advokatų kontoros Zabiela, Zabielaitė ir partneriai partnerė advokatė Jūratė Zabielaitė. Savo požiūrį diskusijoje pateikė didžiųjų verslo teisės kontorų vadovai – Raidla Lejins &Norcous bei TRINITI LT vadovaujantys partneriai Irmantas Norkus ir Linas Sabaliauskas. Įžvalgų nestokojo Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Nekrošius. Šioje diskusijoje bandyta išsiaiškinti, daug ar pakankamai Lietuvoje advokatų, kodėl tiek daug teisininkų parengiama ir kur tai veda, ar aktualūs šiandien tie principai, kuriais vadovavosi vyresnioji advokatų karta – klientas advokatui visą gyvenimą klientas; teisingumas ir teisėtumas svarbiau už atlygį ir pan.
Diskusijoje pasisakęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius akcentavo, jog krepšelių teisėje skaičius nekinta, o jei žmonės pasiruošę leisti savo pinigus, jie turi teisę daryti tokius sprendimus. Ministras apgailestavo, kad kadencijos metu nepavyko sutarti dėl bendro egzamino – nėra realios iniciatyvos, kaip tą padaryti, tarp laisvųjų profesijų atstovų, akademinės bendruomenės neišdiskutuota nuomonė šiuo klausimu.
Ministras pasiūlė advokatūrai glaudžiau bendradarbiauti su prokuratūra, stengiantis pažaboti neteisėtą teisinių paslaugų centrų veiklą. „Aš mąstau taip, jeigu turi problemą, išspręsk, jei negali išspręsti problemos, tai ne tavo problema“, – konferencijoje sakė Remigijus Šimašius. Nueinančios vyriausybės ministras sulaukė atvirų advokatūros vadovybės priekaištų dėl reikalavimo daryti nuolaidas, susijusias su profesinės advokato kliento paslapties reglamentavimu, dėl ko faktiškai nepavyko priimti kitų svarbių Advokatūros įstatymo pataisų kaip antai, išsilavinimo reikalavimo sureguliavimas.
Jūratė Zabielaitė pastebėjo, kad Lietuvoje yra 6–7 metų atsilikimas nuo pasaulinių tendencijų. „JAV kalbama apie teisės ekonomiką, teisės industriją ir mums nereikia atsiriboti. Turime nustatyti, kur reikia kelti reikalavimus ir kokio lygio, todėl svarbu save ištirti, būtina nuolatinė kritinė savistaba“, – kalbėjo prelegentė. Ji ragino advokatūrą steigti tyrimų institutą, padėsiantį mąstyti ne konservatyviai, bet moderniai. Taip pat pasiūlyta įsteigti Inovatyvaus advokato nominaciją.
Prognostinius scenarijus pateikė vadinamieji verslo advokatai – Irmantas Norkus pabrėžė, kad svarbu įvertinti teisinės sistemos konvergencijos, teisinių paslaugų liberalizavimo tendencijas ir technologijų įtaką advokatų darbui, Linas Sabaliauskas atkreipė dėmesį, kad advokatams būtina rasti balansą tarp verslo ir profesionalumo. Vilniaus universiteto profesoriaus Vyrauto Nekrošiaus nuomone, didžiausios pastangos turi būti nukreiptos į teisinių paslaugų kokybės sureguliavimą.
Profesinių vertybių svarbą advokato praktika besiverčiantiems asmenims savo parengtais pranešimais konferencijoje suaktualino Advokatų tarybos nariai Jonas Kairevičius ir Gintaras Pukas, pabrėždami, kad klasikinei advokatūrai pelno klausimas nebūdingas, kad būtinas bendravimas su žmogumi ir atlygis ateina savaime. „Modernumas ir padorumas nesikerta, o galios klausimas yra erudicija, išsilavinimas ir sugebėjimas daryti įspūdį – jokių kitų galių advokatui niekada nereikėjo“, – konferencijos pranešimų klausytojams sakė Jonas Kairevičius. Gintaras Pukas papildė kolegą, atkreipdamas dėmesį, kad vienintelis advokato darbo įrankis yra įstatymas ir visos savivaldos pastangos turi būti nukreiptos į šių įrankių tobulinimą.
Konferencija baigta pranešimais apie advokato reputacijos valdymo būdus ir profesinės atsakomybės ribas, advokato ir verslo bendrovių kaip kliento santykius bei diskusija tarp mokslininkų ir studentų dėl advokato profesijos perspektyvumo.
Lietuvos advokatūros informacija